Gyvenimas darželyje

Kaip atrodo diena pas Pelėdą Drūliją

Ramus dienos ritmas, sava ugdymo sistema ir aiškus filosofinis pamatas — viskas viename kelyje, kurį vaikas eina kasdien.

Kasdienybė

Diena darželyje — ritmas, kuriuo auga vaikas.

  1. 1

    Jaukus laikas

    7:30 – 8:30

    Kol susirenka visi klasės draugai, pasiruošimas dienos nuotykiams.

  2. 2

    Pusryčiai

    8:30 – 9:00

    Visi kartu einame pusryčiauti prie bendro stalo. Skanaujame šefo Gintaro paruoštus pusryčius.

  3. 3

    Ryto ratas

    9:00 – 9:30

    Sukame ryto ratą. Stebime save, draugus, aplinką, orą ir susipažįstame su dienos tema.

  4. 4

    Dienos nuotykiai

    9:40 – 12:00

    Patiriame dienos nuotykius tiek klasėje, tiek lauke, tiek miške. Judame, dainuojame ir tyrinėjame visi kartu.

  5. 5

    Pietūs

    12:00 – 13:00

    Pietaujame su savo nuostabiu šefu Gintaru. Visada įdomu, kuo šiandien mus nustebins?

  6. 6

    Poilsio laikas

    13:00 – 15:00

    Galime padaryti pertrauką nuo dienos veiklų: pagulinėti lovoje klausantis pasakos, pamiegoti ar ramiai praleisti laiką ramybės kampelyje, kuriame gausu knygų, dėlionių ir pieštukų.

  7. 7

    Pavakariai

    15:20 – 15:50

    Virtuvės šefas Gintaras kviečia pasistiprinti prieš šėliones lauke.

  8. 8

    Lauko žaidimai

    16:00 – 17:00

    Laisvas žaidimas lauke tyrinėjant gamtą, darbuojantis lauko virtuvėlėje ir stiprinant kūną judant lauke bet kokiu oru.

  9. 9

    Vakaro užkandėlė

    17:30 – 17:50

    Tėvelių belaukiant, kad keliaujant namo nesijustų alkio jausmas.

Ugdymo pagrindas

Kuo remiasi mūsų ugdymas

Sava ugdymo sistema, kurioje terapinės pasakos, gamtiškas patyrimas ir pasaulinės pedagoginės filosofijos auga drauge.

Terapinės Pelėdos Drūlijos pasakos

Nuo pat pirmos dienos vaikai supažindinami su Pelėdos Drūlijos personažu skaitant pasakas diena iš dienos. Pasakos epizodus perkeliant į kasdienybę stiprės terapinis pasakų poveikis ir tokiu būdu padėsime vaikams išbūti jų raidos etapus švelniai, mokantis mažų gudrybių, kaip įveikti pyktį, nusivylimą ar kitas negatyvias emocijas. Drūlija taps vaikų drauge, o kartu ir mentore.

Pasakų epizodai kasdienybėje

Į kasdienį gyvenimą įpiname Drūlijos pasakose minimus epizodus. Ruošiantis žiemai rinksime gero ūpo atsargas, saugioje aplinkoje mokysimės drūlinti, aiškinsimės, kaip galima brėžti ribas ir atsisakyti žaisti, jei nenori. Per Drūlijos pavyzdį bendraujant su kitais miško gyventojais, vaikai mokysis kurti tarpusavio santykius ir užmegzti dialogą. Kasdieniame gyvenime imsime iš Drūlijos pavyzdį ir džiuginame savo draugus, stebėdami ne tik savo poreikius, bet mokydamiesi pažinti draugą, identifikuojant, ką jis mėgsta žaisti, valgyti, o gal jį galima pradžiuginti vien tik jam žinomu būdu.

Kantrybės pamokos

Dideliame darželio kieme auginame žirnius (ir ne tik) ir kasdien ieškome kantrybės. Kantrybės pamokas integruojame į kasdienės rutinos veiklas. Ruošiantis eiti valgyti ar išeiti į lauką, pritaikome išmoktus kantrybės ritualus ir dainuojame daineles, pritaikytas kiekvienam konkrečiam dienos momentui. O visų mokslo metų gale gyvenimą darželyje vainikuos Stebuklų diena.

Filosofiniai metodai kasdienybėje

Pelėdos Drūlijos pasakos glėbyje pasitelkę Valdorfo, Montessori, H. Gardnerio ir Š. Suzuki filosofijas, puoselėjame natūralų vaikų smalsumą saugioje aplinkoje. Gamtiškos priemonės leidžia labai artimai pajusti ryšį su gamta. Didelis dėmesys sensorinėms veikloms, kurios skatina smegenų vystymąsi. Judėjimas ir judesys kiekvieną dieną — vaiko veiklos per judesį skatinant integruotis primityviuosius refleksus ir tokiu būdu stiprinamas vaiko kūno suvokimas, balansas ir judesių amplitudė. Muzikos kasdienė integracija. Patyriminės ekskursijos bent kartą per mėnesį. Visos priemonės nukreiptos į vaiką kaip visumą.

Filosofinis pagrindas

Filosofinis pamatas

Mūsų darželio pamatas — holistinis požiūris į vaiką, kurį apjungia išmintingasis personažas — Pelėda Drūlija.

01

Terapinės Pelėdos Drūlijos pasakos

Pasakos naudojamos kaip emocinio intelekto, problemų sprendimo ir vertybių ugdymo įrankis. Jos padeda vaikams suprasti savo jausmus — baimę, pyktį, džiaugsmą — ir saugiai adaptuotis aplinkoje.

02

Valdorfo pedagogika

Ritmas ir natūralumas. Ugdymo procese akcentuojamas dienos, savaitės ir metų laikų ritmas, natūralios medžiagos žaislams bei laisvas kūrybinis žaidimas.

03

Montessori metodas

Sensorika ir savarankiškumas. Aplinka sukurta taip, kad vaikas galėtų laisvai pasirinkti veiklą, lavintų stambiąją ir smulkiąją motoriką, mokytųsi kasdienių gyvenimo įgūdžių principu: „Padėk man tai padaryti pačiam“.

04

H. Gardnerio daugialypio intelekto teorija

Pripažįstame, kad kiekvienas vaikas yra talentingas savitu būdu — lingvistiniu, loginiu-matematiniu, erdviniu, muzikiniu, kinestetiniu, vidiniu, tarpasmeniniu, natūralistiniu intelektu. Veiklos diferencijuojamos taip, kad atsiskleistų visos intelekto briaunos.

05

Š. Suzuki (Suzuki) filosofija

Pagarba vaiko tempui, teigiamas pastiprinimas ir ankstyvasis estetinis bei muzikinis jautrumas. Tikime, kad tinkamoje aplinkoje ir su tėvų palaikymu kiekvienas vaikas gali išvystyti aukštus gebėjimus — „motinos kalbos“ metodas.

06

Patyriminis ugdymas ir gamtiškumas

Vaikas mokosi veikdamas — liesdamas, tyrinėdamas, eksperimentuodamas. Gamta yra pagrindinė mūsų klasė, kurioje ugdomas ekologinis sąmoningumas, pagarba gyvybei ir natūralus smalsumas.